- nujėgimas
- nujėgìmas sm. (2) → nujėgti: 1. R, KII302 Aš silpnas kūdikis, kaip visi kiti žmonės, nujėgimo neturįsis PG218(228). Rankos, kojos bei širdis pilni nujėgimo PG476. Aprūpink mus, savo vaikus, kad savo gerą nujėgimą turėtumbim KlM1643. 2. BŽ478 Dvasės nenujėgìmas KI506. Jis pagal savo nujėgimą jiems praneš Ns1849,1. Jaučiu savyje dovanas: iškalbą, fantaziją, nujėgimą platesnių horizontų Vaižg. 3. turtas, lobis: Neduok moterims savo nujėgimą RBPat31,3. \ jėgimas; išjėgimas; nujėgimas; pajėgimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
